Bulviu gumbuose yra 78 - 80 proc. vandens, 18 proc. angliavandenių, rūgščių ( rūgštynių, obuolių, citrinos ), mineralinių medžiagų ( natrio, kalio, geležies, magnio, fosforo, jodo, kalcio ), vitaminų ( B grupės, PP, C, E, D ), 2 proc. baltymų ir 0,15-0,3 proc. riebalų.
Bulvėmis gydomi uždegimai, žaizdos. Jos skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia antispazmiškai gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Bulvių sunka reguliuoja žarnyno veiklą, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo vėmimą, gydo opas. Ją patartina gerti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu ( kai padidėjęs sulčių rūgštingumas ), užkietėjus viduriams. Rekomenduojama gerti po 0, 5 stiklinės 2-3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, patariama bulvių sunką gerti 2 kartus per metus - pavasarį ir rudenį ( po 2 savaites )
Manoma, kad joje esantis acetilcholinas mažina kraujospūdį.
Lietuvių liaudies medicina taip pat siūlo gerti šviežių bulvių sunka 3 kartus per dieną prieš valgį po 0,5 stiklinės esant galvos skausmams. Tarkuotomis žaliomis bulvėmis gydomi nudegimai, egzemos, nuospaudos ir kitos odos ligos. Sulčių kompresais - nušalusi oda. Reikia kelias žalias bulves nuplauti, nuskusti ir sutarkuoti, tarkinius 0,5-1 cm storio sluoksniu užkrėsti ant kelis kartus sulankstytos marlės ir dėti ant šalčio pažeistos vietos. Po 1,2 - 2 val. kompresą pakeiskite. Nakčiai jį reikia nuimti. Viršutinių kvėpavimo takų kataras gydomas įkvėpiant bulvių garus, kurie kyla trinant ką tik išvirtas bulves.
Bulvių kaukės dedamos ant veido ( nuluptos virtos bulvės sutrinamos su grietinėle arba grietine ). Šios kaukės ypač efektyvios, kai oda sausa ar per daug nuskrudinta saulės.
Atminkite, kad pažaliavusios , sudygusios bulvės yra didelis nuodas. Jose susidaręs solaninas ( ypač jų žievėje ir akutėse ) ardo eritrocitus ir slopina nervų sistemą. Apsinuodijus ligonį pykina, dusina, atsiranda traukuliai, padažnėja širdies ritmas.
Pagal "Ūkininko patarėją"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą