Baigiant mokyklą

Išskrisime iš mokyklos kaip paukščiai,
Keliausim toliau - vėl ieškot, atrast, o gal ir nusivilti.
Visus iš mūs vilios svaiginantieji aukščiai,
Bet jei nepasiseks žmogau, neverta nusiminti.

Galbūt kuris iš mūs pakils labai aukštai,
Kitam galbūt reiks įveikti akliną sieną.
Bet prisiminkit, kad buvo kažkada geri laikai,
Kai mokyklos suoluose sėdėdavom kasdieną.

Buvo ten ir liūdesio, ir džiaugsmo, ir vilties.
Turbūt tenai pirmoji meilė suliepsnojo,
Išmokome ten rašto, gėrio, sielos ištvermės.
Et, taip gaila, kad tie metai greitai nuplasnojo.

Dabar gyvenimas plačiai atvėrė mums duris,
Nors ir su baime, su nerimu širdy į lemtį žengsime nedrąsiai.
Tegul telydi jus draugai, laimė, meilė ir viltis.
Ir aišku šilti prisiminimai iš mūsų klasės.

                              Giedrius Nemeika