Mylimam žmogui

Gera dviese

Širdy išnyksta nerimas,

Kai tu mane apkabini.

Dviese - taip gera mums.

Ir nieks negali šito jausmo sunaikint.

Priglaudus galvą prie širdies,

Girdėt kaip meilė šneka.

Išnyksta laikas ir erdvė,

Juk gera mums taip dviese.

Ar vėjai ūžia, ar lietus,

Širdis vistiek liepsnoja,

Ir akys šypsos, - nes kartu...

Ir gera mums taip dviese.
--------------------------------------------------------------------------------------

Tu mano laimė, džiaugsmas ir svajonė.

Tu mano meilės nuostabūs sapnai.

Myliu tave dabar ir amžinai...

Tau visos mintys, Tau visi troškimai.

Tau visas darbas ir visi sapnai.

Aš nežinau ką ruošia mums likimas,

Bet myliu tave dabar ir amžinai...
------------------------------------------------------------------------------

Už mūsų laimę!

Ūž mūsų bendrą siekį ir tikslus 

Lai skamba dvi likimo taurės!

Už tai, kas buvo, kas yra, kas bus -

Už mūsų bendrą laimę!

Už tai, kad Tu ir aš šalia -

Pakelkime šampano taurę!

Už tai, kad laukiu žvaigždele,

Abu kad šaukiam meilę.

Pakelkime aukštai taures

Ir lai sėkme suspindi akys...

Iškokime bendros žvaigždės

Ir būkim laimės kalviais.

Už Tavo žingsnius pas mane,

Už tavo šypsnį saldų, mielą,

Už tai, kad laimė ne sapne,

Esi brangus man vienai.

Negerk lyg dugno niekada -

Palik bendram likimui vietos...

Lai krištoliniame dugne

Per amžius meilė pasilieka.

Viens kito gerkime mintis

Ne vien tik iš šampano taurės...

Į bendrą ateitį lai ves

Abiejų mūsų meilė.

Nejolė Laukavičienė - Širvinskaitė
-------------------------------------------------------------------------------------

Meilė

Tavo meilė tarsi išlaikytas vynas:
Apsvaigino ji mane ir išsipagiriot neduoda.
Pabučiuosiu aš tave, ir tu apsvaigsi,
Argi bus tada svarbu, jog nepakliūsime į rojų?

Argi bus svarbu? Jei kunigai sakykloj
Smerks nesantuokinę mūsų pirmą naktį.
Mes viens kito glėbyje paskendę
Lovoje kasnakt geresnį rojų rasim.

Ir nekęsime mes vasaros, vis lauksime žiemos,
Nes tada ilgesnės būna naktys...

Sako karštos liepsnos pragaro smalos,
Bet ar gali būti jos karštesnės nei tava ranka?
Ar jos gali būt labiau įkaitę negu mūsų lūpos?

Gal ir taip , bet mes nebijom karščio pragare,
Mes prie karščio guolyje savam įpratę būsim.