Raudonų rožių puokštę dedam Tau prie kojų
Ir klumpame ant kelių prieš Tave.
Mus auginai kadais, žvaigždžių sapnus aukojus,
Vis supdama mėnulio lopšyje.
Rausvi žiedai pabirę, pakvips prisiminimais
Raškytais iš darželių prie namų,
Kol ilgesingi žvilgsniai žibės nakties žvaigždynais
Piltais į mūsų dvasią iš Tavų delnų.
Nejolė Laukavičienė - Širvinskaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą